Neretas iš mūsų nuolat kankinantį nuovargį, sulėtėjusį mąstymą, nemigą, dirglumą, kamuojantį šaltkrėtį, nereguliarų širdies plakimą, išsausėjusią odą, lūžinėjančius nagus, vidurių užkietėjimą, menstruacijų sutrikimus ar nesugebėjimą pastoti bando paaiškinti bendru nuovargiu, stresu, prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka. Bandome padėti sau gerdami vitaminus bei įvairius maisto papildus, griebdamiesi dietų ar laukdami pagerėjimo kada nors ateityje, kai darbo krūvis pasikeis, ar pasitaikys proga paatostogauti.

Vis dėlto gydytojai tokiais atvejais pacientams (dažniau moterims, bet taip pat ir vyrams) rekomenduoja išsitirti skydliaukę.

Skydliaukė – tai nedidelė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje srityje. Ji gamina keletą hormonų, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Tokiu būdu skydliaukė yra atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio lygį, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinę veiklą ir daugelį kitų organizmo funkcijų.

Dėl šios priežasties literatūroje netgi galima rasti tokių skydliaukės apibūdinimų kaip grožio, intelekto, gero miego ar sėkmingo darbo liauka.

Jei skydliaukės hormonų kiekis per mažas, žmogus serga hipotiroze. Ši liga pasaulyje yra labiausiai paplitusi. Tokie ligoniai jaučia bendrą silpnumą bei nuovargį, būna blogos nuotaikos, vangūs, mieguisti, jiems didėja svoris, jie nuolat jaučia šaltį, jiems sausėja ir pleiskanoja oda, užkietėja viduriai, moterims sutrinka menstruacijos, kartais pakinta balsas – tampa prikimęs, grubesnis.

Kita vertus, jei skydliaukės veikla padidėjusi, sergama hipertiroze. Jos požymiai: energijos antplūdžiai, karščio jutimas, dirglumas, nervingumas, rankų drebulys, širdies permušimai, svorio kritimas, viduriavimas ir kt.

Aiškios statistikos apie skydliaukės ligas nėra. Skirtinguose šaltiniuose galima rasti duomenų, kad įvairūs skydliaukės sutrikimai bei pakitimai kamuoja iki 20% žmonių, tačiau ilgamečiai tyrimai JAV rodo, kad skydliaukės sutrikimai diagnozuojami 1 iš 13 žmonių (kiek daugiau negu 7% populiacijos), ir šiais duomenimis vis dažniau remiasi ES statistika.

Manoma, kad skydliaukės veikla paprastai sutrinka, jei organizme trūksta jodo, kuris būtinas hormonų gamybai. Įtakos gali turėti ir paveldimumas, streso kupinas gyvenimas, užteršta gyvenamoji aplinka, įvairios infekcijos, jos veiklą taip pat gali sutrikdyti tokie organizmo pokyčiai kaip nėštumas, klimaksas, brendimas.

Beje, neretai skydliaukės pokyčių gali būti ir tuomet, kai žmogus jokių simptomų nejaučia. Statistika sako, jog maždaug pusei pacientų liga yra diagnozuojama pavėluotai, mat skydliaukės ligų simptomai dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais.

Todėl itin svarbu kiekvienam žmogui pačiam atkreipti dėmesį į ligos požymius ir laiku pasitikrinti.

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja priekinės hipofizės (posmegeninė liauka) dalies gaminamas tirotropinis hormonas (TTH). Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. O TTH tyrimas yra pirmas, reikalingas skydliaukės aktyvumui įvertinti. Padidėjusi TTH reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (pirminę hipotirozę).

Be reguliarių vizitų pas gydytoją, galima atlikti paprastą, specialių įgūdžių nereikalaujantį bei laiko patikrintą testą „THYRO Selftest“ namuose Jums patogiu metu. Šis pagalbinis diagnostinis testas padės atsakyti į klausimą, ar skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kiekis kraujyje neviršija nustatytų normų. Jei rezultatas yra teigiamas, vadinasi, hormono lygis viršija normą, ir Jums reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei parodyti testo rezultatus.

Palyginus su kitais tyrimais, šio metodo privalumas tas, kad jis nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo, jį galima atlikti bet kada ir bet kur Jums patogiu metu.

„THYRO Selftest“ diagnostinį testą paprasta atlikti namų sąlygomis bei lengva interpretuoti jo rezultatus, tokiu principu paremti ir kiti VEDALAB diagnostiniai testai.