Šiandien daugelis mūsų dėl itin spartaus gyvenimo tempo neturime laiko sveikai maitintis, daugiau judėti, palaikyti normalų kūno svorį. Vietoje to į burną keliauja greitas, stipriai perdirbtas, riebus ar saldus maistas, o gavę laisvą valandėlę retai kada išsiruošiame pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Gydytojų teigimu, tai vieni iš svarbiausių žarnyno vėžio rizikos faktorių. Kiti faktoriai – tai paveldimumas bei genetika, rūkymas bei alkoholis.

Problemą dar pagilina tai, kad kalbėti apie tokias ligas nepatogu, jos paženklintos savotišku tabu ženklu, taigi dauguma retai žinome pagrindinius rizikos veiksnius bei tyrimo metodus.

Pasaulyje kasmet nustatoma 1,4 milijono naujų žarnyno vėžio atvejų, o tai beveik 10% visų naujų vėžio atvejų. Be kita ko, šis skaičius nuolat auga. Tai trečias pagal dažnumą vyrams nustatomas vėžys bei antras pagal dažnumą moterims. Dar daugiau – Europoje tai antras pagal dažnumą vėžys, jis kasmet nustatomas 470 tūkst. europiečių. Nuo jo kasmet miršta beveik 230 tūkst. europiečių, o didžiausias mirtingumas – rytų ir vidurio Europos šalyse.

Šis vėžys dažniausiai išgydomas operacija, jei nustatomas ankstyvose stadijose.

Jis dažniausiai nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms, taigi daugumoje šalių rekomenduojama kasmet nuo jo tikrintis vyresniems nei 45 metų žmonėms.

Apskritai žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas. Vėžys kartais gali išaugti ir plonojoje žarnoje, bet rečiau. Liga gali prasidėti iš suvėžėjusių gerybinio žarnyno polipo ląstelių, dėl žarnyno gleivinės pakitimų ar dar kitų priežasčių.

Storoji žarna yra svarbus virškinimo sistemos organas, joje baigiamos doroti nesuvirškintos atliekos, pasisavinamas vanduo ir mineralinės medžiagos. Storoji žarna yra apie 120–150 cm ilgio, ji skirstoma į tris dalis, įskaitant akląją žarną, gaubtinę ir tiesiąją žarną, o vėžys gali išsivystyti bet kurioje iš šių dalių.

Žarnyno polipai – tai mažos ataugos ant vidinių storosios žarnos sienelių, kurių paprastai nejaučiame. Polipai dažnai nesiekia nė centimetro, bet gali užaugti ir iki kelių centimetrų. Vieniems žmonėms išauga tik po vieną polipą, o kitiems – ir po kelis. Polipų atsiranda dėl ląstelių pertekliaus. Žarnos gleivinės ląstelės nuolat atsinaujina, tačiau kuris nors pakitęs genas gali priversti gleivinės ląsteles dar sparčiai ir be atvangos daugintis. Žarnyno polipai paprastai nepiktybiniai, bet aptikus juos būtina šalinti, nes negydomi gali suvėžėti arba išplisti.

Polipai neretai kraujuoja, todėl išmatose atsiranda kraujo. Vis dėlto šis kraujas nėra ryškus ir raudonas kaip iš hemorojinių mazgų, o tamsus arba apskritai nepastebimas dėl pakitusios išmatų spalvos.

Kiti žarnyno vėžiui būdingi simptomai, be kraujingų išmatų yra pakitęs tuštinimasis (dažnesnis ar retesnis, laisvi ar užkietėję viduriai – ypač ilgesnį laiką), pilvo skausmas ar pilvo pūtimas. Problema yra ta, kad tie patys simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų, netgi dažniau ne dėl žarnyno vėžio.

Pastebėjus bet kokį nerimą keliantį simptomą, būtina apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti.

Kitas būdas – pirmiausia atlikti paprastą, specialių įgūdžių nereikalaujantį bei laiko patikrintą testą „Poly Selftest“ namuose Jums patogiu metu. Šis diagnostinis testas padės atsakyti į klausimą, ar išmatose yra kraujo, nes tai vienas dažiausių bet kokių žarnyno bei virškinimo sistemos pakitimų simptomų.

Kaip jau minėta, iš pažeistų virškinimo sistemos vietų dažnai kraujuoja, o kraują išmatose galima aptikti „Poly Selftest“ testu, tris dienas iš eilės renkant išmatų mėginius. Jeigu rezultatas teigiamas, rekomenduojame kreiptis į gydytoją ir parodyti testo rezultatus.

Palyginus su kitais tyrimais, šio metodo privalumas tas, kad jis nereikalauja jokių specialių dietų prieš pradedant testą. Be to, jis gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu. Be kita ko, pacientams, vyresniems nei 45 metų arba turintiems artimų giminaičių su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, rekomenduojama atlikti tokį testą bent kartą per metus.

„Poly Selftest“ diagnostinį testą paprasta atlikti namų sąlygomis bei lengva interpretuoti jo rezultatus, tokiu principu paremti ir kiti VEDALAB diagnostiniai testai.

Tikime, kad VEDALAB diagnostinis testas „Poly Selftest“ padės greitai ir tiksliai atsakyti į klausimą dėl galimų virškinimo sistemos sutrikimų bei sutaupyti brangaus Jūsų laiko.